Apsilankymas Maišiagaloje ir Karvyje

    Maišiagala – nedidelis miestelis  tik apie 25 km nutolęs nuo Vilniaus, tad kažkurią rudens popietę nusprendėm po jį pasižvalgyti. Gyvenvietės pavadinimas, manoma, kilęs nuo asmenvardžio Maišys ar Maišelis, pridėjus galūnę, o kitas liaudies pasakojimas teigia, kad statant vietos piliakalnį vienam žmogui nešant maišą į kalną plyšo maišo galas jis ir sušuko „Maišo galas!“. Iki pat XX a. vidurio miestelis buvo vadinamas Maišiogala.
Maišiagaloje tebestovi neblogai išsilaikiusi dvaro sodyba. Dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo XIV a. pb., tik vis keistėsi valdytojai kol paskutiniaisiais dvaro valdytojais tapo Hauvaltų giminės atstovai, gyvenę Maišiagaloje iki Antrojo pasaulinio karo. Onuprijus Hauvaltas 1806-1812 m. pastatytė klasicistiniusdvaro rūmus. Rūmų projekto autorius – žinomas to meto Vilniaus architektas profesorius Mykolas Šulcas.

Maišiagalos dvaro rūmai.

  

Atstatytas dvaro svirnas

    

Ūkinių pastatų likučiai

        Po Antrojo pasaulinio karo rūmai buvo apgyvendinti vietos gyventojų. Vėliau, pastate įrengtos Maišiagalos tarybinio daržininkystės ūkio administracinės patalpos, o nuo 1992 m. dvaro rūmų pastate įsikūrusi Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla. 1996 m. kunigaikščio Algirdo vardu mokykla pavadinta neatsitiktinai. Dvaro rūmų pastatas įsikūręs Algirdo piliakalnio papėdėje. Pasak lenkų kronikininko J. Dlugošo, kunigaikštis Algirdas kurį laiką gyveno Maišiagaloje ir netoli esančiame   Kukaveičio miške buvo sudegintas.
Maišiagalos piliakalnio papėdėje 2002 metais buvo pastatyta lauko akmenų kompozicija Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui. Pats piliakalnis yra datuojamas I tūkstantmečio pradžia. Kovų su kryžiuočiais laikotarpiu čia stovėjusi medinė pilis.

Paminklas Algirdui

Maišiagalos piliakalnis

Aplankę Maišiagalą, tuo pačiu važiavimu, nukeliavom ir iki Karvio gyvenvietės. Teko kažkada ten darbo reikalais pabuvot, tad atmintyje liko įspūdingos bažnyčios vaizdas. Atmintis neapgavo – bažnyčia tikrai išskirtinė. Romantizmo laikotarpio Karvio Šv. Juozapo bažnyčia pastatyta 1865m., dar kiti šaltiniai rašo, kad 1868 m.

          Pravažiavus bažnyčią ir pasukus kairėn Karvyje dar galima apžiūrėt buvusio dvaro liekanas. Šiuomet dvaras paverstas daugiabučiu gyvenamuoju namu ir jo didybę dabar primena tik keturios masyvios fasado kolonos.

Apie autorių

Paskelbė: kelionesLietuvoje

Vas 17, 2014